sveikata2.jpg

Prostatos vėžys – pats dažniausias onkologinis vyrų susirgimas. Lietuvoje nustatoma apie 3000 naujų vėžio atvejų kasmet. Vėžio registro duomenimis, apie trečdalis naujai diagnozuojamų prostatos vėžių jau yra lokaliai ar sistemiškai išplitę.

Jau kelerius metus Lietuvoje veikia prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa. Ji padeda nustatyti prostatos vėžį ankstyvose stadijose. Vyrai nuo 50 iki 75 metų amžiaus turi galimybę nemokamai atlikti pas šeimos gydytoją PSA tyrimą. Jei giminaičiai sirgo prostatos vėžiu, tą jiems patariama padaryti sulaukus 45 metų.

Prostatos vėžys ankstyvose stadijose dažniausiai nepasireiškia jokiais simptomais ar pacientų nusiskundimais, todėl PSA tyrimas yra pagrindinis tyrimas, kurio rezultato padidėjimas >3, yra ženklas, jog jau reikalinga urologo konsultacija. PSA nėra specifinis tyrimas. Jo rezultato padidėjimas nereiškia, kad vyras serga prostatos vėžiu. PSA gali padidėti dėl įvairių priežasčių (sloga, karščiavimas, prostatos uždegimas ar bet koks uždegimas organizme), tačiau tai yra ženklas, kad vyrą reikia nuodugniau ištirti. Vyrams, kurių PSA normalus, taip pat kas kelerius metus reikalinga urologo konsultacija, nes prostatos vėžys pasitaiko ir vyrams su normaliu PSA (labai agresyvus ir greitai progresuojantis, tačiau labai retai pasitaikantis).

Pažengęs prostos vėžys gali sukelti kaulų skausmus, apsunkintą ar dažną šlapinimasį, gali būti pastebimas kraujas šlapime. Urologas įtarti ligą gali vertindamas PSA tyrimą, digitalinį rektalinį tyrimą (prostata gali būti sukietėjusi, nelygi) bei prostatos echoskopiją. Kartais atliekamas prostatos multiparametrinis branduolių magnetinis tomografas. Tačiau vienintelis būdas nustatyti prostatos vėžį yra prostatos biopsija. Jos metu į išeinamąją angą įvedamas echoskopo daviklis ir su biopsine adata paimami 8 prostatos gabalėliai.

Ligos išplitimui, priklausomai nuo ligos piktybiškumo ir PSA rezultatų, gali būti atliekamas kaulų skenavimas, pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija, pilvo echoskopija, krūtinės rentgenograma.
Įvertinus visus tyrimus, nustatoma ligos stadija. Priklausomai nuo stadijos, pacientui pasiūlomas gydymas.

Pagrindiniai gydymo metodai, kuriais galima visiškai išgydyti apie 40 proc. pacientų, yra prostatos operacija (radikali prostatektomija) arba spindulinis gydymas.

Jaunesniems pacientams rekomenduojamas operacinis gydymas, kadangi jų liga būna agresyvesnė. Šio metodo privalumai: pašalinus prostatą tiksliai žinoma ligos stadija, taip pat operacijos metu galima pašalinti ir limfmazgius, į kuriuos liga taip pat gali būti išplitusi (limfmazgiai šalinami ne visiems pacientams). Progresuojant ligai, papildomai dar galima skirti spindulinį gydymą (po spindulinio gydymo operacinis gydymas praktiškai neįmanomas). Operacijos trūkumai – erekcijos sutrikimai bei dalinis šlapimo nelaikymas (5proc. pacientų).

Spindulinis gydymas skirstomas į išorinę spindulinę terapiją bei lokalią spindulinę terapiją (brachiterapiją). Šis gydymas dažniausiai taikomas vyresniems, daugiau terapinių ligų turintiems pacientams. Jo privalumas – nereikalinga operacija. Pagrindiniai minusai: nežinoma tiksli stadija, nežinoma ar visa liga sunaikinta, taip pat gali kraujuoti iš šlapimo pūslės, iš išangės, gali būti šlapimo susilaikymas, erekcijos sutrikimai, po 10 ar 15 metų dėl apšvitos 3-5proc. pacientų gali išsivystyti naujas vėžys (šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos).

Jei pacientas mažos rizikos grupėje (PSA <10, digitaliai prostata be pakitimų, biopsijoje Gleason 6(3+3) nedaugiau 2 bioptatuose ir <50 proc. bioptate), toks pacientas gali būti negydomas, o stebimas (aktyvus stebėjimas). Jam kas 3 mėn. atliekamas PSA tyrimas, po 1-2 metų kartojama prostatos biopsija. Esant ligos progresavimui, vyras pradedamas aktyviai gydyti.

Jei pacientas vyresnis nei 75 metai bei liga stabili, jis taip pat gali būti negydomas. Tokiam pacientui reguliariai atliekamas PSA tyrimas. Stebint ligos progresavimą jis radikaliai negydomas, skiriama hormono terapija.
Esant išplitusiai ligai, pacientai gydomi hormonoterapija arba atliekama orchektomija (pašalinamos sėklidės). Ligai progresuojant taikoma antros eilės hormonoterapija arba chemoterapija.

Į viršų