Prostatitas – tai prostatos (priešinės liaukos) uždegimas.
Prostatos uždegimas skirstomas į:
- Ūminį prostatitą
- Lėtinį bakterinį prostatitą (nustatomos bakterijos šlapime, prostatos sekrete)
- Lėtinį ne bakterinį prostatitą:
a) Uždegiminį (prostatos secrete randama leukocitų)
b) Neuždegiminį (lėtinis dubens skausmo sindromas) - Asimptominį prostatitą (nustatomas biopsijos metu)
Prostatos uždegimas yra gana dažnas susirgimas. Apie 15% vyrų bent kartą savo gyvenime jaučia prostatito simptomus. Dažniausiai sutinkama lėtinio nebakterinio prostaito forma. Aiškių indikacijų, kad lėtinis prostatitas galėtų turėti įtakos prostatos vėžio atsiradimui ar gerybinės prostatos hiperplazijos išsivystymui, kol kas nėra.
Prostatos uždegimu dažniausiai susergama sušalus, dirbant drėgnose patalpose, esant padidintam spaudimui į tarpvietę (vairuotojams, dviratininkams).
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra šlapimo takų infekcijos, lytiškai plintančios ligos, šlapimo takų kateteriai, prostatos biopsija.
Dažniausiai aptinkami mikroorganizmai sukeliantys prostatitą yra:
- Gr (-) bakterijos : E. coli, Enterobacter, Serratia, Pseudomona, Proteus.
- Lytiškai plintančios infekcijos : N. gonorrhoeae (gonorėja) bei Chlamydia trachomatis (chlamidinė infekcija).
Ūminio prostatito klinika pasireiškia karščiavimu, raumenų sąnarių skausmu (gali būti panašu į gripą). Gali būti dažnas, skubus, skausmingas, apsunkintas šlapinimasis. Kartais galima pastebėti kraują šlapime. Galima jausti skausmą tarpvietėje, pilvo apačioje, sėklidėse. Atliekant digitalinį tyrimą prostata labai skausminga, įtempta. Pastebėjus šiuos simptomus būtina skubi urologo konsultacija. Urologas įvertinęs situaciją turėtų atlikti prostatos echoskopiją (įvertinti ar nėra susidariusio prostatos pūlinio) bei šlapimo pasėlį (nustatyti sukėlėją bei jį veikiantį antibiotiką).
Ūminis prostatitas gydomas antibiotikais – dažniausiai florchinolonų grupės. Esant sunkioms būklėms, antibiotikai iš pradžių skiriami į veną, po to galima pereiti prie geriamų preaparatų. Taip pat kartu skiriami priešuždegiminiai vaistai, prostatą atpalaiduojantys preaparatai.
Lėtinis prostatitas pasireiškia skausmais, diskomfortu, maudimu pilvo apačioje, tarpvietėje, varpoje, sėklidėse, vidinėje šlaunų dalyje. Blogėja pacientų gyvenimo kokybė, gali pablogėti erekcija, sumažėti orgazmas. Minėti skundai turi varginti daugiau nei tris mėnesius.
Diagnostikai surenkama anmnezė, atliekamas prostatos sekreto tyrimas (jei yra leukocitų uždegiminis, jei nėra neuždegiminis prostatito tipas), taip pat atliekamas šlapimo pasėlis po prostatos masažo. Galima atlikti prostatos sekreto pasėlį. Pacientui, turėjusiam nesaugių santykių, tikslingas tyrimas dėl lytiškai plintančių ligų. Dažnai lėtinio prostatito priežasties nepavysta išsiaiškinti. Yra teorijų, kad lėtinį nebakterinį prostatito gali sukelti kalcinatai prostatoje, dubens nervų disfunkcija, įvairios kliūtys prostatos sekreto nutekėjimui ar prostatos sekreto susilaikymas prostatoje.
Lėtinis bakterinis prostatitas gydomas antibiotikais, skiriant juos 4 – 6 savaites. Esant reikalui, antibiotikų kursas kartojamas. Kartu skiriami vaistai nuo uždegimo, skausmo.
Lėtinis nebakterinis prostatitas dažniausiai gydomas priešuždegiminiais vaistais siekiant sumažinti skausmą. Esant simptomams trumpiau nei 1 mėn., skiriami alfa blokatoriai (esant efektui iki 3 mėn.). Taip pat kartais net ir neišauginus bakterijų galima skirti antibiotikus. Daliai pacientų padeda prostatos masažas, mikrobangų terapija, augaliniai preaparatai. Kadangi lėtinis prostatitas linkęs kartotis, labai svarbu stiprinti ir psichinę būklę (daliai pacientų gali reikėti psichologo – psichiatro konsultacijos).
Pajutus prostatos uždegimo simptomus, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į urologą, kad liga netaptų lėtine.