Pasaulyje apie 10 – 15 proc. porų yra nevaisingos. Nevaisingumas – tai negalėjimas pastoti, porai gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą bei nenaudojant kontracepcijos priemonių vienerius metus (jei partnerė vyresnė nei 35 metai – 6 mėnesius). Apie trečdalis nevaisingumo priežasčių yra dėl vyro patologijos, dar apie trečdalis – dėl moters, o likusi dalis arba dėl abiejų partnerių, arba dėl nežinomos nevaisingumo priežasties.

Vyrų nevaisingumo priežastys:

1. Sutrikusi spermos produkcija ir funkcija. Taip gali atsitikti dėl nenusileidusių sėklidžių, genetinių defektų, chroninių ligų (cukrinis diabetas), buvusių infekcinių susirgimų („kiaulytė“), traumos, sėklidžių ar kirkšninio kanalo operacijų, varikocelės.
2. Sutrikusi spermos nutekėjimo funkcija. Taip atsitinka dėl seksualinių problemų, pavyzdžiui, priešlaikinės ejakuliacijos, spermos nutekėjimo į šlapimo pūslę (retrogradinė ejakuliacija), kai kurių genetinių ligų, pavyzdžiui, cistinės fibrozės, struktūrinių sėklinių kanalo sutrikimų, po vazektomijos (sėklinių latakų perrišimo).
3. Cheminių ir toksinių medžiagų poveikis: pesticidai, radiacija, rūkymas, alkoholis, marihuana, steroidai (taip pat ir testosteronas), karštis (dažnas lankymasis pirtyse, burbulinėse voniose), chemoterapija, radioterapija.

Dažnai vyrų nevaisingumo priežasties nepavyksta nustatyti.
Kadangi net trečdalis nevaisingų porų kūdikio susilaukti negali dėl partnerio problemų, visada rekomenduojama pirma tirti vyrą, nes jo ištyrimas yra žymiai paprastesnis.

Pagrindinis tyrimas vyrams yra spermograma. Nuo jos rezultatų priklauso, kokius papildomus tyrimus gali paskirti urologas (echoskopija, hormoniniai tyrimai, spermos, šlapimo pasėliai, tyrimas dėl lytiškai plintančių ligų, sėklidės biopsija ir kt.).

Vyrų nevaisingumo gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Jei tai yra lytinių takų infekcija, ji gydoma antibiotikais, tačiau vaisingumas ne visada atsistato. Jei tai erekcijos sutrikimai ar priešlaikinė ejakuliacija, tikslingas medikamentinis ar psichoterapinis gydymas. Esant hormonų gamybos sutrikimams, taikoma pakaitinė hormonoterapija. Kartais taikomas chirurginis gydymas – varikocelės pašalinimo operacija, sėklinių latakų atstatymo operacijos po vazektomijų. Esant kitoms indikacijoms, taikomos pagalbinės apvaisinimo priemonės, pavyzdžiui, intrauterininė inseminacija (IUI), kai labiausiai judrūs spermatozoidai įvedami moteriai tiesiai į gimdą. Esant sunkiems spermatozoidų gamybos atvejams, taikomas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF – in vitro fertilizacija), intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI).